Infinitive: поосу́шуватись; поосу́шуватися; поосушуваться
Aspect: Perfective
Infinitive: poosúshuvatys'; poosúshuvatysja; poosushuvat'sja
Future
| Sg.3 | поосу́шується |
| Pl.1 | поосушуємось; поосушуємося; поосушуємся |
| Pl.2 | поосушуєтесь; поосушуєтеся |
| Pl.3 | поосу́шуються |
| Sg.3 | poosúshujet'sja |
| Pl.1 | poosushujemos'; poosushujemosja; poosushujemsja |
| Pl.2 | poosushujetes'; poosushujetesja |
| Pl.3 | poosúshujut'sja |
Past
| Sg.m | поосу́шувавсь; поосу́шувався |
| Sg.f | поосу́шувалась; поосу́шувалася |
| Sg.n | поосу́шувалось; поосу́шувалося |
| Pl | поосу́шувались; поосу́шувалися |
| Sg.m | poosúshuvavs'; poosúshuvavsja |
| Sg.f | poosúshuvalas'; poosúshuvalasja |
| Sg.n | poosúshuvalos'; poosúshuvalosja |
| Pl | poosúshuvalys'; poosúshuvalysja |
Imperative
| Pl.1 | поосушуймось; поосушуймося |
| Pl.2 | поосушуйтесь; поосушуйтеся |
| Pl.1 | poosushujmos'; poosushujmosja |
| Pl.2 | poosushujtes'; poosushujtesja |
Impersonal Form
Impersonal Form
Other
Other
Translations
Etymology
Sample Sentences