Infinitive: biruo
Supine: biruoeð
Indicative
Present
| ig | biruor |
| du | biruor |
| an;ą̊;eð | biruor |
| wįð | biruorum |
| ið | biruorið |
| dier | biruo |
Past
| ig | biruo’dde |
| du | biruo’dde |
| an;ą̊;eð | biruo’dde |
| wįð | biruo’ddum |
| ið | biruo’ddið |
| dier | biruo’dde |
Imperative
| Sg.2 | biruo |
| Pl.1 | biruorum |
| Pl.2 | biruorið |
Etymology
Verbs conjugated like biruo
nǫ,
mǫ,
gǫ,
så,
biruo,
trå,
ruo,
spå,
bitruo,
gnųo,
gruo,
truo,
snųo,
skuo,